- kumečiauti
- kumečiáuti, -iáuja, -iãvo intr., kùmečiauti, -iauja, -iavo NdŽ būti kumečiu: Jų sklypus parduodavo iš varžytynių, o jie patys iš naujo pradėdavo kumečiauti J.Dov. Vyras, dvare bekumečiaudamas, sveikatą praradęs A.Gric. Ištekėjus buvo už kumečio, tad ir amžių pragyveno, ir vyrą palaidojo bekumečiaudama Vaižg. Buvo ponas, dabar ir pats kumečiáuja Pc.
Dictionary of the Lithuanian Language.